skiautelė

skiautelė
skiautẽlė sf. (2) bot. 1. LTII439(P) antsėklio dalis (crista). 2. BTŽ smulki antros eilės dalelė stambių lapo skiaučių sudėtyje (lobulus): Visų skėtinių augalų lapai sudėti iš smulkių skiautelių . 3. vainiklapis (petalum): Karūnos skiautelė LTII437, BTŽ199.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • skiautė — sf. (1) 1. [K], M, L, GŠ168, Š, DŽ, Krkl, Pc, Rt, Dov audeklo, popieriaus ir pan. atkirptas, atpjautas ar atplėštas gabalėlis: Atkarpa nuo audimo vadinas skiautė J. Ar nuo siuvinio neliko skiaučių? Krtv. Koks ten siuvėjas – tik audeklą į skiautes …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ežena — eženà dkt. Prie Ùžgavėnių káukės pritvi̇̀rtinama eženõs skiautẽlė, kad bučiúojant įdùrtų į rañką …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kapšelis — kapšẽlis dkt. Sẽnis išsitráukė kapšẽlį tabõkos, atplėšė lai̇̃kraščio skiautẽlę, susisùko sukti̇̀nę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apvija — apvijà sf. (3b) Užv, ãpvija (1) 1. žr. apvijys: Pasiimk ãpviją, būs smagiau vyti Ms. Duok popieriaus skiautelę ãpvijai Slnt. 2. trečioji virvės sluoksna, užvija: Botagui reikia storesnės ãpvijos, bus kietesnis Pšl. Storai virvei reikalinga… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atplėšti — tr., atplė̃šti, ia, àtplėšė 1. SD212, R122, J, K, Š atidrėksti nuo paviršiaus, atlupti: Kambaryje keliose vietose atplėšė grindis ir vis kažko kruopščiai ieškojo rš. Afieravoti ant ugnies, būtent: jo taukus, visą uodegą, nug pečių atplėštą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • karpinėjimas — sm. (1) → karpinėti: Jei kerpi, kirpk, – kam tas karpinėjimas po skiautelę! Als …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laužti — laužti, ia, ė K; SD128, R, N caus. lūžti. 1. lenkiant dalyti į gabalus, atskirti dalį nuo visumos: Vėjas žalią medį laužia Mair. Netil medžio – nelaužė nei mažiausio žabo A.Baran. Oi, kam tu kerti berželį, oi, kam tu lauži rykštelę?! TDrIV60(Vlk) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasėlininkas — ( inykas), ė smob. (1) K, BzF152, pãsėlininkas (1) samdinys, kuriam už darbą pasėja sulygtą javų, linų, bulvių kiekį; ūkininko sūnus, brolis, kuris už darbą gauna žemės pasėliams: Pasėlininkas – bernas, slūginė – lygsta algą sau ant pasėlės javų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perpetinė — perpetìnė sf. (2) vyriškų marškinių perpetei sutvirtinti užsiuvama medžiagos skiautelė: Seniau siuvo marškinius su perpetinėm ir ilginėm, o dabar anys jau išejo iš mados Dglš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perverpti — tr. 1. kurį laiką verpti, išverpti: Visą žiemą parverpiau linus J. 2. daug verpiant gauti ko, daug suverpti: Ai, ką aš jau audeklelių perverpiau Dglš. 3. verpiant pakeisti: Perverpsi tuos šiaudus in aukso siūlus (ps.) Brt. 4. DŽ verpiant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”